Viešpaties pristatymas

Skaitymo laikas: 7 minutės

Viešpaties pristatymas: Žvakių diena

Jeruzalės bažnyčioje pristatymo šventei pasirinkta data iš pradžių buvo vasario 15 d., praėjus 40 dienų po Jėzaus gimimo, kurią Rytai tuomet minėjo sausio 6 d., pagal žydų įstatymus, nustatančius šį laiko tarpą tarp vaiko gimimas ir jo motinos apsivalymas.

Kai VI–VII amžiais šventė išplito į Vakarus, ji buvo perkelta į vasario 2 d., nes Jėzaus gimimas buvo švenčiamas gruodžio 25 d.

Romoje pristatymas buvo derinamas su atgailos ceremonija, kuri buvo švenčiama priešingai nei pagoniškos apeigos.liustracijos“. Šventė po truputį perėmė atgailos procesiją, kuri tapo savotiška Kristaus pristatymo Šventykloje imitacija.

Rytietiškos kilmės Sergijus I (687-701) į lotynų kalbą išvertė graikų šventės dainas, kurios buvo priimtos Romos procesijai. 10 amžiuje Galija surengė iškilmingą šioje procesijoje naudojamų žvakių palaiminimą; po šimtmečio jis pridėjo antifonąLumen ad revelationemsu Simeono daina(Nunc dimittis).

Iš šventojo Jono Pauliaus II homilijos

Vatikano bazilika – antradienis, 1993 m. vasario 2 d

Brangūs broliai ir seserys,šioje iškilmingoje Jėzaus pristatymo Šventykloje šventėje nuoširdžiai sveikinu visus čia atvykusius.

„Todėl Dvasios paskatintas nuėjo į šventyklą“ (Lk 2, 27). Žodžiai, kuriuos skaitome šios dienos liturgijos Evangelijos ištraukoje, nurodo Simeoną, pamaldų izraelitą, kuris„Jis laukė Izraelio paguodos“, tai yra Mesijo atėjimas. Apreiškimo žodis jam buvo patikėtas Jėzaus pristatymo Jeruzalės šventykloje momentu, praėjus keturiasdešimčiai dienų po jo gimimo Betliejuje.

Evangelistas pabrėžia, kaip Šventoji Dvasia buvo ant šio dievobaimingo žmogaus (plg.Lukas2, 26), kuris jam pranešė, kad„Jis nebūtų matęs mirties, prieš tai nepamatęs Viešpaties Mesijo“ (Lk 2, 26)..

Evangelistas ypač pakartoja, kad Simeonas, Dvasios paskatintas, tą dieną nuėjo į šventyklą„Tėvai atnešė kūdikėlį Jėzų, kad įvykdytų Įstatymą“ (Lk 2, 27).

Kartu su Simeonu evangeliškame tekste pristatoma ir pranašė Ona, taip pabrėžiama jos dalyvavimas Mesijo Apreiškime:„Tą akimirką atvykusi ji taip pat pradėjo šlovinti Dievą ir kalbėjo apie kūdikį tiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo“ (Lk 2, 38).

Jėzaus pristatymas Jeruzalės šventykloje yra glaudžiai susijęs su Epifanijos paslaptimi. Iš tikrųjų Epifanija pabrėžia Šventosios Dvasios buvimą ir veikimą, kuri veda žmones susitikti ir atpažinti Gelbėtoją, o paskui jį liudyti. Šventoji Dvasia nužengs ant apaštalų Sekminių dieną.

Pristatymo metu jo buvimas numato ir ruošia tą dieną. Prieš 30 metų numato ir ruošiasi epifanijai ant Jordano kranto ir visai mesijinei misijai Jėzus iš Nazareto. Tuo pačiu metu Jėzaus pristatymas šventykloje dramatiškai išreiškia šios gelbėjimo misijos būdus.

Kreipdamasis į Mariją, Jėzaus Motiną, Simeonas sako: „Jis čia dėl daugelio Izraelio žlugimo ir prisikėlimo, prieštaravimo ženklo, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.”(Lukas2, 34-35). Šventosios Dvasios apšviestas Simeonas įžvelgia Kūdikį, kurį Dievui padovanojo Marija ir Juozapas, Tą, kuris atėjo globoti Abraomo vaikų.„Todėl jis turėjo tapti viskuo panašus į savo brolius, tapti gailestingu ir ištikimu vyriausiuoju kunigu Dievui reikalinguose dalykuose, kad permalduotų žmonių nuodėmes“ (Žyd 2, 17).. Bet ar Simeone visa tai jau mato? Ar tikrai tai mato ir pranašė Ana?

Tačiau Bažnyčia visa tai randa jų liudijime. Jis tai randa Simeonės žodžiais. Juose Bažnyčia taip pat randa dvasinę nuorodą į tą šventyklą, kurios durys pakyla į priekį, kad galėtų įeiti šlovės karalius (plg.Sal24 (23), 7); Tas, kuris kartu yra ir prieštaravimo ženklas [...] Amen!

© Autorių teisės 1993 – Vatikano leidybos knygynas

Pasibaigus ritualinio apsivalymo dienoms, pagal Mozės įstatymą, Marija ir Juozapas atvedė vaiką į Jeruzalę, kad pristatytų jį Viešpačiui – kaip parašyta Viešpaties įstatyme: „Kiekvienas pirmagimis patinas bus šventas. Viešpačiui“ – ir kaip auką paaukoti porą balandžių arba du jaunus balandžius, kaip reikalauja įstatymas.

Dabar Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir pamaldus vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, o ant jo buvo Šventoji Dvasia... Dvasios paskatintas, jis nuėjo į šventyklą ir, kol jo tėvai nunešė kūdikį Jėzų, kad padarytų tai, ką jam liepė Įstatymas, jis taip pat priėmė jį į rankas ir šlovino Dievą, sakydamas: „Dabar, Viešpatie, gali ramiai leisti savo tarną pagal tavo žodį, kad mano akys pamatytų. tavo išgelbėjimas, paruoštas visos tautos akivaizdoje: šviesa, kuri apreikš tave pagonims ir tavo tautos, Izraelio, šlovę“ (žr. Lk 2, 22-40).

Pasiūlymas

Pagal Mozės įstatymą pirmagimis patinas buvo Viešpaties nuosavybė ir buvo skirtas šventyklos tarnybai. Kai vėliau Levio palikuonys levitai perėmė šventyklos tarnybą, šis receptas nustojo galioti, tačiau pirmagimis turėjo būti išpirktas pinigine auka kunigo išlaikymui.

Susitikimas su Simeone

„Dvasios paskatintas, jis nuėjo į šventyklą“. Reikėtų pabrėžti detalę, kad Simeonas juda įkvėptas Šventosios Dvasios ir tai paaiškina Jėzaus „atpažinimą“ kaip Laukiamąjį, žmonių šviesą. Šviesa, prieš kurią turėsime stoti: „Tikroji šviesa atėjo į pasaulį, ta, kuri apšviečia kiekvieną žmogų... tačiau pasaulis jos neatpažino“ (Jn 1,9-10).

Kardas perdurs sielą

Simeonas palaimina abu tėvus, bet žodžiai skirti tik mamai. Vaikas bus prieštaravimo ženklas: Jėzus yra pasaulio šviesa, bet jis bus atstumtas; Jėzumi bus žavimasi ir mylimas, bet jis bus nukryžiuotas, nugalėtas; miršta ir vėl prisikelia. Prieštaravimų kelias, žymėsiantis Motinos širdį.

Susitikimas su Anna

Į šventyklą atvyksta ir pranašė Ana. Iš evangelisto detalių aišku, kad ji irgi yra Dievo moteris.Labai sena, našlė. Ji, būdama „pranaša“, leidžia jai pamatyti tai, ką kiti stengiasi pamatyti: Dievo buvimą. Ji žino, kaip peržengti išvaizdą, o Vaike mato tą, kurio laukiama iš žmonių.

Nuostaba

Vidutinis amžius Jėzaus laikais buvo apie 40 metų. Apie Simeoną ir Aną sakoma, kad jie buvo „seno amžiaus“. Paprastai pagyvenę žmonės gyvena prisiminimais, praeitų laikų nostalgija, o jaunimas – viltimi ir laukia į priekį. Šiuo atveju susiduriame su dviem pagyvenusiais žmonėmis, kurie laukia priešais Vaiką, laukia ir stebisi. Jie dainuoja iš džiaugsmo ir vilties. Detalės, kurios aiškiai parodo, kokie jauni jie širdyje, nes tai širdis, kurioje gyvena Dievas ir jo pažadai: ir Dievas nenuvilia.

Pranašai

Mes taip pat dalyvaujame šioje „vizijoje“. Nes tie, kurie sutinka gyventi pagal Evangeliją, yra ir bus prieštaravimo ženklas. Stovėti prieš Viešpatį Jėzų, žmonių šviesą, reikia drąsos, bet dar daugiau – pirmiausia būti „Dievo“, kaip Simeonas ir Ana.

Jis taip pat prašo suvokti, kad ne visada viskas aišku, kaip ir Juozapui bei Marijai, kurie "jie stebėjosi“ apie tai, kas buvo pasakyta, ir vėliau žinome, kad šio nuovargio akivaizdoje Marija „saugojo ir meditavo“.

šaltinis © Vatikano naujienos – Dicasterium pro Communicatione

Padėkite mums padėti!

Jūsų nedidele auka nusišypsosime jauniesiems vėžiu sergantiems pacientams

---